Akimirka, aplankanti tik kartą metuose. Sekundė, kai senieji metai virsta naujaisiais. Vos vienas momentas sukraunantis šimtus išgyvenimų į vieną lagaminą ir išsiunčiantis jį į „Praėjusių metų“ šalį. Staiga viskas, kas buvo nugula užmarštin. Bet, kaip sakoma, gera vieta ilgai tuščia nebūna – senąjį bagažą keičia naujasis, blizgantis ir kvepiantis neatrastais potyriais, lagaminas.
Kaip pasitikti tokią akimirką priklauso tik nuo mūsų pačių. Vis dėl to, ne retai ji pasitinkama triukšmingai, būnant apsupty gerai ir/arba kiek mažiau pažįstamų žmonių. Ne retai mėgstama pasidalinti ir savo didžiausiomis svajonėmis bei tikslais kitiems metams. Keletas populiariausių:
- Pradėti sportuoti
- Numesti/priaugti svorio
- Persikraustyti į naujus namus
- Susižadėti/susituokti/išsiskirti
- Pradėti mokytis
- Perskaityti daugiau knygų
- Pakeisti darbą
- Nuvykti į festivalį/koncertą
- Nukeliauti į….
Vis tik būna, jog kai kurie nemėgsta atskleisti savo ketinimų dėl įvairiausių priežasčių, todėl visiškai slaptai pasižadama vien tik sau. Kartais tikslai būna tokie dideli ir tokie svarbūs asmeniškai, kad netgi bijoma juos užrašyti, nes tokiu būdu jie būtų ištraukti iš saugiausių minčių užkabarių. Nepaisant to, tiek vienus, tiek kitus (svajotojus-planuotojus) aplanko, kaip niekad stipri viltis, jog dabar – šiais metais – tai jau tikrai viskas bus taip, kaip turi būti. Bus įgyvendinta ne tik tai, kas nepavyko praėjusiais metais, bet ir viskas, kas numatyta artimiausiam laikotarpiui, o gal ir dar daugiau…
Ir štai pamažu nutyla paskutiniųjų pavienių saliutų dūžiai, o besisklaidančių ryškiaspalvių fejerverkų dūmus keičia švintantis naujųjų metų rytas. Aplink viskas dar taip tyra, tarsi visas pasaulis per naktį būtų stebuklingai prašviesėjęs. Prieš akis 365 dienos, galinčios ir turinčios priartinti mus prie savo svajonių. Tik…. ar vardan jų esame pakankamai pasiryžę keisti(s) ?
Nuo tos paslaptingos, stebuklingos akimirkos praėjo jau nei daug, nei mažai – viso labo 2 mėnesiai arba 59-ios naujųjų metų dienos. Galbūt atėjo pats laikas profilaktiškai pasitikrinti bei paklausti savęs, ką/kiek padarėme keliaudami link savo tikslų įgyvendinimo? Jei matyti bent keli žingsneliai į priekį, sveikinu! Galima pelnytai pagirti save, viskas daugiau, mažiau klojasi pagal planą. Kad ir kaip ten, norėtųsi, jog be įprastinių, materialių tikslų, atsirastų laiko išgirsti vidiniam balsui. Kad pajaustume pilnatvę, kad galėtume atrasti savyje dar nepažintus gabumus, kad siela šoktų, o širdis dainuotų…
Labai norėtųsi, jog baigiantis šventinėms dienoms ir pamažu sugrįžtant į įprastus darbus bei puikiai pažįstamą kasdienybę, palaiminga šypsena nedingtų nuo veido. Kad taip stebuklingai atsiradęs tikėjimas savo jėgomis, savo svajonėmis dar stebuklingiau neišgaruotų. Kad su kiekviena diena motyvacija tik augtų. Kad užsidegimas būtų didesnis už bet kokias baimes. Kad išlaisvindami save įkvėptume ir aplinkinius.
P.S. šiandien pirmoji pavasario diena – puikiausias šansas kažką pradėti jei, vis tik, naujametė pradžia nebuvo tokia sėkminga. 🙂 Juk keistis nėra blogai!
Be yourself. Everyone is already taken.
Su šilčiausiais linkėjimais,
Solveiga
Nėra komentarų