Madrid – te amo!

Kaip paprasta keliauti mintimis. Ir kaip dažnai, iš šimto galimų kelių, keliaujame tais pačiais. Kiek nedaug tereikia – kartais tik kvapo, o kartais pakanka tik garso, kuris nuneštų mūsų mintis į puikiai pažįstamas vietas. Nesumeluosiu sakydama, jog dar nebuvo nė karto, kai pasigirdus unikaliam Clemens Rehbein (iš Milky Chance) balsui, mintimis nebūčiau nuskridusi mažiausiai 3 tūkstančių kilometrų. Tiesa ta, kad vos tik išgirstu iki skausmo pažįstamus akordus – prieš akis iškyla tūkstančiai akimirkų, kurias vos spėju gaudyti ir kurios, vargu ar kada nors jau išsitrins iš mano atminties.

Ar galima įsimylėti miestą? Didingus jo pastatus ir modernius prekybos centrus? Judriausias gatves ir siauriausius skersgatvius? Ankštas kavinukes, esančias jame ir naktinius barus, mačiusius daugiau nei galima įsivaizduoti?

Meluočiau, jei sakyčiau, kad negalima.

Pati gerai net nesupratau, kada užsimezgė mano meilė Madridui. Miestui, kuris milijonams žmonių tėra eilinė, niekuo neišsiskirianti, sostinė.

Bet tik ne man.

El Retiro Park, Madrid

Sutinku, Madridas neturi viliojančios pakrantės su “all – inclusive” viešbučiais. Neturi jis ir Eifelio bokšto, traukiančio įsimylėjėlius ar šimtmečius menančio Romos Koliziejaus. Vis dėl to, yra kažkas tokio dėl ko likau neabejinga šiam miestui. Maža to, galėčiau dedikuoti jam ir šią frazę: „Myliu tave ne tik dėl to, koks tu esi, bet dėl to, kokia su tavimi būnu aš pati“, tiksliau tariant – dėl to, kokia, Tavo dėka, aš tapau.

Palacio de Communicaciones, Madrid

Madridas, tikrąja šio žodžio prasme, atvėrė man akis. Kasdien susidurdama su vis kitos kultūros, kitos religijos, kitos pasaulėžiūros žmonėmis, pamažu pradėjau kitaip mąstyti. Nepajutau, kai nustojau jais stebėtis ir priimiau tai, kaip savaime suprantamą dalyką. Atvykusi iš mažos ir mano nuomone, vis dar konservatyvios šalies, stebėjausi ir žavėjausi vietinių elgesiu. Labiausiai jų gebėjimu būti laisvais. Kalbėti garsiai ir juoktis dar garsiau. Jų protestų akcijomis. Jų vakarienėmis, nesibaigiančiomis iki pat vidurnakčio ar dar ilgiau.  Pamenu savo reakciją, kai pamačiau restorane, ant minkštasuolio, sėdintį retriverį. Tuo metu man tai atrodė kažkas iš kosmonautikos srites: šuo? restorane? ant sofkutės? Ir niekas nieko nesako? O, dar ir dubenėlis vandens šalia padėtas…

Šiandien, daugelis anuomet stebinusių dalykų man kelia šypseną.

Palacio Real, Madrid

Monumento a Cervantes, Madrid

Ir vis tik, kiek daug aš atradau ir kiek daug išmokau. Pirmą kartą teko gyventi vienai svetimame mieste, svetimoje šalyje, apsuptai visiškai svetimų žmonių. Vis dėl to, smalsumas buvo didesnis už baimes ir aš nedrąsiai pradėjau žengti pirmuosius žingsnius. Kuo toliau, tuo drąsiau. Palengva pradėjau jausti miesto ritmą. Sutikau nuostabių žmonių. Vieni iš jų praturtino mano gyvenimą neišmatuojamai, kiti – jį netgi pakeitė.

Šiame mieste sutikau žmogų apie kurį kalbėti nelabai randu tinkamų žodžių. Jeigu egzistuoja toks dalykas, kaip sielų giminystė, tai būtent tai ir yra. Pamenu, kaip dažnai mus baugindavo suvokimas, kiek daug bendro mes turime. Kokios, iki smulkmenų, panašios mūsų gyvenimų istorijos, o tai, kad nuolatos galvojame tą patį pastebėjome jau po pirmų pažinties dienų. Stebėjomės, kaip taip įmanoma, jog du žmonės iš skirtingų pasaulio kraštų, gali taip panašiai gyventi, elgtis, kalbėti, galvoti, jausti. Nuostabiausia tai, jog iki pat šios dienos mes vis dar palaikome ryšį. Už tai visada, visada būsiu dėkinga Madridui.

Gyvendama šiame mieste aš priimiau daugiau impulsyvių sprendimų nei kada nors anksčiau per visą savo gyvenimą:

Vidurnaktį sulaukusi kvietimo važiuoti kone 500 km į Ispanijos pietus, ryte jau sėdėjau pirmame autobuse, važiuojančiame Granados link.

Būdama visiškai nerūkanti, sutinku su visais kartu užtraukti draugystės dūmą, nes to nepadaryti būtų tiesiog nuodėmė…

Mintyse skambant Daddy Yankee – Limbo dainai, grįžtu namo, kuomet didžioji dalis gyventojų jau eina į darbus. Supratau, ką žmonės turėjo omenyje, sakydami: “Madrid never sleeps” (liet.: Madridas niekada nemiega).

Vietoj politikos mokslų paskaitų su bendraminčiais siurbčiojame trečią, o gal jau ir ketvirtą puodelį kafee amerikano, diskutuojant niekaip neišsemiamomis temomis…

Getafe campus

Plaza Mayor, Madrid

Nenorėčiau sakyti, jog gyvendama Madride nutrūkau nuo grandinės ar pasileidau plaukus, kaip dabar populiaru sakyti. Teisingiau būtų teigti, jog nuostabių žmonių dėka pajutau, ką reiškia nepriklausomas gyvenimas ir ką reiškia žodžiai: “esi pati atsakinga už savo sprendimus” , “jaunystė – kvailystė” ir “gyvename tik kartą”. 🙂

Kaip sakydavo mano bičiuliai: “We are young, wild, and free!” (liet.: Esame jauni, pašėlę ir laisvi).

Granada 🖤

Su Veronika, Toledo 😊

Su Brigitta. 🙂

A little party never killed nobody… 🙂

Be visų nuotykių, kuriuos aš ten patyriau, turėjau ir daugybę progų pabandyti pažinti save, suprasti, kokios visgi yra mano vertybės ir idealai. Būtent Madride aš pagaliau atsakiau sau į daugybę ilgai mane kamavusių, vidinių klausimų. Supratau tam tikrus dalykus, kurių seniau nepavyko suprasti. Turėjau pakankamai laiko apgalvoti kai kuriuos savo sprendimus, kurių jau nebegalėjau pakeisti. Išmokau tai priimti, kaip gyvenimo pamoką.

Auksinis ruduo …

Yra dalykų, kurie visada išliks tik tarp manęs ir Madrido. Tokių, kurių nepasakojau net artimiausiems žmonėms. Juk yra nerašyta taisyklė – kas įvyksta Erasmus – ten ir pasilieka, o taisykles gerbti juk reikia, tiesa? 🙂

Magiškoji naktinė Alhambra, Granada 🖤

Prisiminimais dažnai sugrįžtu į Madridą, tačiau ar norėčiau sugrįžti ten fiziškai – nežinau. Esu tikra, jog dabar jis būtų visai kitoks miestas nei yra išlikęs mano atmintyje. Jame nebūtų tų žmonių su kuriais mes kartu atradome ir, vienareikšmiškai, pamilome šį miestą. Žmonių, su kuriais per tokį trumpą laiką kartu užaugome ir į namus sugrįžome būdami jau kiek kitokiomis asmenybėmis nei išvykome.

Žinau, jog kitiems Madridas galbūt tėra tik pilkų pastatų ir garsiai šnekančių žmonių rinkinys. Bet tik ne man.

Tai mano širdies miestas.

Galbūt todėl, dalis jos taip ten ir pasiliko.

Rašant šį tekstą skambėjo:

Milky chance – Loveland (Berlin sessions version)

Milky chance – Unknown song (feat. Paulina Eisenberg)

Milky chance – Ego

Milky chance – Nevermind

Milky chance – Blossoms

Milky chance – Clouds

Milky chance – Bad things (ft. Izzy Bizu)

Milky chance – Stolen dance

Milky chance – Down by river

Milky chance – Flush junk mind

Milky chance – Fairytale

Milky Chance – Cold Blue Rain

Milky chance – Running

Milky chance – Cocoon

Milky chance – ……………

Su šilčiausiais linkėjimais,

Solveiga

Toledo, 2013 m.