Bergen – miestas tarp 7 kalnų

Manau, nesuklysiu sakydama, jog labai dažnai mūsų kelionės planus apsprendžia ne kas kitas, kaip orai. Dažniausiai norisi keliauti ten, kur pasitiktų svaiginanti saulė, švelnus pietų vėjelis ir šiltos – it arbata – jūros bangos.  Vis tik, kartais nutinka ir taip, jog ryškiaspalvį maudymosi kostiumėlį pakeičia stilingas lietpatis, o akinius nuo saulės – tvirtas skėtis. Šį kartą kviečiu susipažinti su nuostabiuoju lietaus miestu – Bergen’u.

Ruošiantis keliauti į Bergen’ą, reikėtų prisiminti vieną svarbų dalyką – čia lyja vidutiniškai 240 dienų per metus. Teigiama, jog lietingiausi mėnesiai – rugsėjis ir spalis, tačiau kritulių čia netrūksta ištisus metus. Šiuo atveju, vieni įsimintiniausių metų buvo 2006, kuomet nuo spalio 29 -osios neperstojamai lijo 85 (!!!) dienas – iki pat 2007 sausio 21 dienos. Tiesa, atrodo, kad vietinių gyventojų, lietus čia niekada neužklumpa netikėtai (priešingai nei žiema Lietuvos kelininkų 🙂 ). Besilankant šiame mieste, susidarė įspūdis, jog patys bergeniečiai to lietaus net nepastebi. Rodėsi, jiems jis čia toks įprastas ir toks, apskritai, net nevertas dėmesio… Kokia to paslaptis? Mano manymu –  puikiausia, vandeniui nepralaidi, apranga ir avalynė. Ne veltui Norvegijoje ypatingai populiari frazė: „nėra blogo yra tik  bloga apranga”  (daugiau apie tai, kas būdinga norvegams galite paskaityti paspaudę čia ). Galbūt iš tikro, o gal man tik pasirodė, kad vietiniai nėra itin linkę apsikrauti skėčiais. Apsisaugoti nuo lietaus padeda įvairiaspalviai lietpalčiai ir specialios skrybėlaitės. Didžiausias šių kepurių privalumas – laisvos rankos. Be to, nebelieka baimės, jog ir vėl kažkur palikai skėtį.

Pagal paskutinius statistinius duomenis, kuriuos radau internete, Bergeno mieste gyvena 280,216 gyventojų ir šis skaičius nuolat auga. Nors gyventojų čia panašiai, kaip Kaune, Bergene neteko pajusti tokių didelių automobilių spusčių ar varginančio žmonių šurmulio. Žinoma, nelygu, kuriuo paros metu ir kuriose miesto vietose lankomąsi. Vėlyvą šeštadienio vakarą, miesto centre, tikrai galima sutikti nemažai linksmų žmonių – traukiančių iš vieno baro į kitą. Tačiau, jei tose pačiose vietose lankomąsi, pavyzdžiui, sekmadienį, tikėtin, žmonių bus perpus ar dar mažiau.

Viena populiariausių miesto aikščių, šeštadienio vakarą

Esu tikra – kiekvienas, besilankantis, šiame mieste tikrai gali rasti tai, kas jam patiktų. Ieškantiems ramybės – čia gausu atokesnių gatvelių bei užburiančių gamtos takų, tinkančių ilgiems pasivaikščiojimams. Norintiems judesio – pakanka nusigauti iki centrinės bei senosios miesto dalies ar užeiti į šurmuliuojantį žuvies turgų. Tuo tarpu, meno bei muziejų gerbėjams, Bergenas, taip pat, turi ką pasiūlyti. Tad apie viską glaustai ir nuo pradžių.

Fløyen funikulierius

Bene geriausia miesto vizitinė kortelė – jo panoraminė aikštelė. Bergenas tokių turi ne vieną, tačiau populiariausios – Fløyen ir Ulriken.

Fløyen funikulierius įsikūręs miesto širdyje, visiškai netoli garsiojo žuvies turgaus. 320 metrų (virš jūros lygio) kelionė aukštyn tetrunka 5 – 8 minutes. Bilietus galima įsigyti prieš pat kilimą kalno papėdėje esančiame ofise, bilietų kasose, internetinėje svetainėje (žinant tikslią kelionės datą) bei parsisiuntus mobiliąją programėlę. Bilietas pirmyn – atgal suaugusiam žmogui (nuo 16 m.) sezono metu kainuoja 125 kr, ne sezono 90 kr. Vaikams (4-15 m.) atitinkamai 65 kr ir 50 kr. Tiesa, viršūnę galima pasiekti ir pėsčiomis – nemokamai. Vis tik, nors kartą gyvenime rekomenduočiau išbandyti ir tokią kelionę. Funikulieriaus kabinose galima patogiai atsisėsti ir palengva, kylant aukštyn – grožėtis nuostabiais šio krašto vaizdais.

Fløibanen

Bergen panorama

Pakilus į šią apžvalgos aikštelę, rekomenduočiau, vien tik ja neapsistoti. Kalno višūnėje yra ne vienas – puikiai sutvarkytas ir aiškiai pažymėtas – pasivaikščiojimo takas, kur galima pailsinti akis, išlaisvinti apsunkusias mintis ar tiesiog – pakvėpuoti grynu oru. Taip pat, kalno viršūnėje veikia kavinė, yra siuvenyrų parduotuvėlė, vaikų žaidimo aikštelė.

Nuostabūs vaizdai einant tolyn nuo panoraminės aikštelės…

Kitas būdas pamatyti miestą iš aukštai – pakilti į aukščiausią Begeno kalną – Ulriken (643 m.). Galima jį pasiekti pėsčiomis, galima ir oru, lynais, traukiamomis kabinomis.

Mus, deja, pasitiko, toks užrašas:

Uždaryta dėl vėjo…

Žuvies turgus

Visiems žinoma, jog Bergenas neatsiejamas nuo jūros gėrybių. Greičiausiai, būtent dėl šios pražasties, žuvies turgus, visada – įtraukiamas į lankomiausių objektų penketuką. Prisipažinsiu, nesu didelė žuvies mėgėja. Juolabiau, jos žinovė. Galbūt todėl manęs ši vieta taip ir nesužavėjo. Sutinku, pamatyti jį verta, bet aikčioti iš nuostabos, deja, nebuvo priežasties. Meluoju. Iš tiesų, buvo priežastis. Kokia? Spėkite….

Jei manote, kad to priežastis kainos, esate visiškai teisūs. Nors ir sakoma, kad kokybė turi savo kainą, šiame turguje jos gerokai išpūstos… 🙂

Bryggen

Bergeno prieplauka – bryggen – įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Norintiems pajusti viduramžių dvasią tai – puikiausia vieta. Ryškiaspalviai namukai tarsi tvarkingai surikiuoti į vieną eilę, išties, džiugina miesto svečių akis. Ypatingai, tokiomis, lietingomis dienomis…

Žinoma, Bergenas turi ir keletą autentiškų bažnyčių:

Vienas seniausių, iki šiol išlikusių miesto pastatų –  Mariakirken (šv. Marijos bažnyčia), pastatyta XII a.

Gotikinėje Johanneskirken bažnyčioje – net 1250 sėdimų vietų

Fantoft stavkirke

Medinė Fantoft stavkirke vidaus detalė

Įėjimas į Fantoft stavkirke bažnyčią, suaugusiam žmogui kainuoja 65 kr, studentui 50 kr, vaikui 30 kr. Įdomu tai, jog remiantis išlikusiomis nuotraukomis, ši bažnyčia yra pilnai atstatyta po to, kai 1992 m. buvo tyčia visiškai sudeginta.

Akvariet i Bergen

Bergeno akvariumas idealiai tinka šeimoms, keliaujančioms su vaikais. Jame galima pamatyti aibę įvairiausių vandens (ir ne tik!) gyvūnų. Vos tik įėjus pro vartus, lankytojus pasitinka bene patys mieliausi pingvinai, ruoniai ir jūrų liūtai. Kalbant apie pingvinus – jie čia tikri žvaigždės. Tam tikromis valandomis rodomos nors ir trumpos, bet įdomios pingvinų programos. Be jau minėtųjų gyvūnų, šiame akvariume, dar galima sutikti ir įvairiausių rūšių gyvačių, žinomų ir pirmą kartą matomų žuvų, ryklių, krokodilų, vorų – voriukų ir aibę kitų, tropinių gyvūnų.

Apsilankymas šiame akvariume suaugusiam žmogui kainuoja apie 230 kr, vaikams (3-15m.) apie 170 kr. Galima įsigyti šeimos bilietą, o studentams bei senjorams taikomos įvairios nuolaidos.

Sveiki atvykę!

Ne kasdien virš galvos praplaukia rykliai… 🙂

Vaikų numylėtas – žuviukas Nemo ! 💙

roplių gerbėjų rojus…

Muziejai

Šiame mieste tikrai nestinga a nei lankytinų gamtos objektų, a nei įvairiausių sričių muziejų. Bene populiariausiu laikomas kompozitoriaus E. Griego muziejus. Net ir tie, kuriems klasikinė muzika yra visiškai svetimas pasaulis, išgirdę vieną ar kitą užburiančią melodiją, nustemba sužinoję, jog tai sukūrė būtent šis norvegų kilmės kompozitorius.

KODE meno galerijoje eksponuojami išskirtiniai meno kūriniai, tačiau nesuklysiu sakydama, jog ši galerija, vis dėl to, labiausiai traukia lankytojus dėl gausios ekspresionisto Edvard Munch kūrinių kolekcijos.

Šiuolaikinio meno mylėtojai turėtų aplankyti Bergeno Kunsthall.

Ne mažesnio dėmesio vertas ir Det Hanseatiske Museum og Schøtstuene – Hanzos muziejus, kuriame galima iš labai arti susipažinti su pirklių kasdienybe, jų namais bei buitimi.

KODE muziejus

Ar rekomenduočiau aplankyti Bergen? Tikrai taip. Nepaisant to, jog šiame mieste nėra kvapą gniaužiančių architektūros stebuklų, čia yra kur pamaloninti akis:

…ar vaikščiojant viduramžius menančia prieplauka, kur kartais galima sutikti dar šviežiu laimikiu bekvepiančius žvejų laivus.

… ar įkvėpiant gaiviausio kalnų oro.

…ar dairantis po jaukiausias siuvenyrų krautuvėles, kuriuose galvą apsuka itin mielos trolių statulėlės.

…ar užsukant į cinamonu kvepiančią kavinę, kai už lango taip šėlsta lietus…

Viskas čia taip kažkaip….  kitaip. 🙂

Be pompastikos, subtiliai. Sakyčiau – skandinaviškai.

Vakaras, nurimus lietui…

„dangus griūna!” ☺️

Jeigu turite klausimų, pastebėjimų ar patarimų – kviečiu drąsiai jais pasidalinti! 🙂

Su šilčiausiais linkėjimais,

Solveiga

P.S. Visos nuotraukos, išskyrus pirmąją (kepurės nuo lietaus) yra mano. 🙂