9 norvegams būdingi bruožai

Prabėgo ne vieni spalvingi metai, kuomet gyvenu ežerų, kalnų ir fjordų karalystėje, kitaip dar vadinamoje – Norvegijoje. Negaliu paneigti, jog laikas, praleistas šiame krašte vienaip ar kitaip paveikė mano nuomonę apie norvegus, jų būdo bruožus bei gyvenimo stilių . Pradžioje, daugelis dalykų be galo žavėjo ir maloniai stebino. Vis tik, atslūgus pirminiam susižavėjimui, pradėjau atkreipti dėmesį į tai, kas būdinga norvegams. Pasirodo, kai kurių norvegams būdingų bruožų neįmanoma nepastebėti.

Sakoma, ,,rusų neišgėręs nesuprasi”, tačiau apie kai kuriuos norvegų bruožus galėčiau pasakyti tą patį. Tikrai neketinu mėtyti akmenų į norvegiškus daržus, jei kam nors per klaidą taip pasirodė. Tiesiog noriu pasidalinti 9, mano manymu, ryškiausiais pastebėjimais apie norvegiškus būdo bruožus (jei taip galima pavadinti). Stengsiuosi būti kiek įmanoma neutralesnė, o vertinimą paliksiu jums.

Taigi, pradėkime.

1. Sportas bet kokiomis oro sąlygomis

Vos tik atvykusi, negalėjau atsistebėti aktyviu norvegų laisvalaikiu.  Aplankė jausmas tarsi visi (nors taip, žinoma, nėra) čia sportuoja: bėga, mina, plaukia, irkluoja, joja, čiuožia, … Visiems yra žinoma, jog didelė dalis norvegų savo darbo vietą pasiekia atbėgę ar atmynę dviračiu kelis ar keliolika (o gal net keliasdešimt) kilometrų. Savaime suprantama – lygiai tokiu pat būdu jie grįžta namo. Įtakos tokiam pasirinkimui neturi netgi oro sąlygos.

Tiesa, apie norvegų santykius su oru galima parašyti visą atskirą įrašą. Jei kas ir vadovaujasi taisykle: „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“ („Det finnes ikke dårlig vær, bare dårlige klær.”)– tai būtent jie. Nei lietus, nei pūga, nei šiaurinis vėjas nėra kliūtis keliauti į darbą dviračiu ar tiesiog išeiti į gamtą pasivaikščioti.

Prie to paties, norėčiau paminėti ir žiemos pramogas. Konkrečiau – slides. Yra posakis, jog norvegai gimsta su slidėmis („Nordmenn er født med ski på beina.“) 100 procentų to patvirtinti negaliu, tačiau ne kartą yra tekę girdėti, jog 3 metų vaikai jau statomi ant slidžių ir, kaip sakoma, į trasą!  Net ir vasaros sezono metu vietiniai laukia ir ruošiasi žiemai, pasikinkę slides su ratukais (roll-ski). Ši jų aistra žiemos sportui kuo puikiausiai atsispindėjo ir 2018 m. žiemos Olimpinių varžybų  (Pyeong Chang‘une, Pietų Korėjoje) rezultatuose. Norvegai pelnė 14 aukso, 14 sidabro ir 11 bronzos medalių. Panašu, jog žiema jiems tikrai nėra pats blogiausias metų laikas.

nuotrauka iš:  http://lavisioblog.it/ski-roll-mondiali-a-settembre-in-fiemme/

2. Asmeninė erdvė

Jei kas ir yra būdinga norvegams, tai – didelė asmeninė erdvė. Šis keistokas dalykas man krito į akis vos tik pradėjau naudotis šios šalies viešuoju transportu. Įprastai, autobusuose yra dvi sėdynės viena šalia kitos. Jeigu viena iš jų užimta, o kita laisva ir jūs norite prisėsti šalia, esu beveik tikra, jog jūsų kelionės kompanionas ketina mažiausiai penkis kartus nužudyti jus savo mintyse. Dėl šios priežasties vietiniai mieliau renkasi stovėti nei sėsti šalia nepažįstamojo. Žinoma, piko metu jie nenorom sėdasi vieni prie kitų, tačiau apsišarvuoja ausinėmis, telefonais ir  visais įmanomais būdais vengia bet kokio kontakto. Netgi autobuso stotelėse labiau už viską jie saugo savo asmeninę erdvę.

Žinoma, tai negalioja draugų kompanijoms, tačiau jeigu jūs esate tik keletą kartų matytas pažįstamas, galite būti tikras, jog norvegas apsimes jūsų nematąs.

nuotrauka pasiskolinta iš: https://www.pinterest.com/pin/286963807486305593/?lp=true

mano slapta sustabdyta akimirka, belaukiant autobuso…

3. „Kaip sekasi?“, o gal geriau „Šiandien puikus oras, tiesa?“ ?

Jeigu norite užmegzti lengvą, neįpareigojantį pokalbį su norvegu, verčiau neklauskite kaip jam sekasi. Norvegai šį klausimą supranta iš esmės. Jie gali pradėti pasakoti apie tai, kaip vežė savo mylimą augintinį į kliniką, nes jis nežinia ko užvalgė; apie varginančią egzaminų sesiją ar naują jogos trenerę, atvykusią iš Tailando. Norvegams nėra būdingas amerikietiškas „How are you?“  variantas, kuomet klausiama tiesiog iš mandagumo, nelaukiant ilgo ir išsamaus atsakymo. Tikintis lengvo pašnekesio patartina paklausti ar tiesiog pasakyti kažką apie orą. Bet kokie komentarai šia tema yra sveikintinas ir saugus pasirinkimas.

4. Savaitgaliai be patogumų

Tikras, save gerbiantis norvegas, turi turėti hytte.  Lietuvių kalboje tai turėtų būti vasarnamio atitikmuo, tačiau tai nebūtų visiškai tikslu. Hytte yra kažkas panašaus į trobelę kalnuose ar ant jūros/ežero kranto, kurioje, idealiausiu atveju, neturėtų būti elektros, vandens ir/ar kitų patogumų, o ją pačią pasiekti galima tik pėsčiomis. Tačiau šiandien daugelis hyčių/hytų jau yra praradę tikrąją prasmę ir prilygsta žiemos-vasaros rezidencijoms užmiestyje. Kone kiekvieną savaitgalį norvegai keliauja į savo (ar artimų draugų) hytes, kuriose tiesiog ramiai leidžia laiką ar išsiruošia į žygius po vietos apylinkes.

nuotrauka pasiskolinta iš: https://www.aftenbladet.no/bolig/-Drommen-om-hytte-lever-sterkt-i-oss-11530b.html#&gid=1&pid=1

Beje, jeigu žygis vyksta žiemą, į kelionę būtina pasiimti apelsinų ir kvikk šokoladuką, kuriuos privaloma nufotografuoti sniego fone. Bent viena tokia nuotrauka turi papuošti asmeninį norvego foto albumą. Kodėl? Deja, to atsakyti negaliu.

nuotrauka pasiskolinta iš: http://jannebreland.blogg.no/

5. Lėtoji televizija

Norvegai gali ištisas valandas stebėti, kaip iš vieno miesto į kitą važiuoja traukinys arba, kaip maždaug 200 kilometrų migruoja elniai. Jie susidomėję žiūri kone 18 valandų trunkančią lašišų neršto transliaciją bei 13 valandų karšiamos vilnos – verpamų siūlų – mezgamų megztinių transliaciją. Ne mažiau susidomėjimo sulaukė ir kita, 12 valandų trunkanti, transliacija, kurioje buvo rodoma, kaip židinyje liepsnoja malkos.

Jei kada turėsite atliekamas 10 valandų, kviečiu pažiūrėti šią transliaciją ir virtualiai pakeliauti Norvegijos traukinių bėgiais.

6. Snus‘o karalystė

Norvegai, kaip ir kiti jų broliai skandinavai, yra nepataisomi snus‘o gerbėjai. Kad ir kur eitų, kad ir ką bedarytų, rodos, jog kiekvienas iš jų visada su savimi turi mažą dėžutę pilną tabako pakelių. Viskas, ką žinau apie snus tai yra tai, jog jų yra visokių rūšių, skirtingų skonių, kvapų bei stiprumo. Ir, kad procesas, kai snus‘as yra dedamas už lūpų (ir išimamas) neatrodo itin žavingai.

nuotrauka pasiskolinta iš: https://medicalxpress.com/news/2017-02-snus-users-greater-diabetes.html

7. „Grandiosa” ir „matpakke”

Manau, jog bent vieną punktą reikėtų skirti norvegų valgymo įpročiams, tačiau čia mano žinios kelia baltą vėliavą…

Pirma mintis, kuri ateina, kalbant apie norvegišką valgį yra tikrai ne žuvis, kaip daugeliui gali atrodyti. Galbūt nustebsite, galbūt ir ne, tačiau šaldyta pica „Grandiosa“ muša perkamumo rekordus. Nors patys norvegai juokiasi sakydami, jog jos skonis prilygsta kartoninei įpakavimo dėžei, tačiau atsisakyti jos vis tiek neketina. Be to, šis šaldytos picos brand‘as laikomas kone nacionaliniu šalies patiekalu ir yra valgomas netgi per didžiąsias metines šventes.

Kas dar būdinga norvegams, kalbant apie mitybą, tai – maisto dėžutės. Pasak norvegų, matpakke neturi sukelti apetito. Tiesiog, kai aplanko alkio jausmas, esi saugus, nes žinai, jog kažką valgomo rasi savo maisto dėžutėje. Matpakke paskirtis – „numarinti kirminą“, jokiu būdu ne dar labiau sužadinti apetitą. Tad pora beskonių sumuštinių – idealus variantas. Tik nesugalvokite įsidėti 5 grūdų košių, maistingų salotų, sveikuoliškų kokteilių ar panašiai, būsite tikrai ne taip suprastas. Kitaip tariant, kuo paprasčiau – tuo geriau.

Be jokios abejonės, ne visi norvegai į darbą nešasi vos 2 sausus sumušinius. Besirūpinančių sveika mityba ir savo sveikata čia taip pat yra, išties, nemažai.

Visgi, labai kviečiu pažiūrėti šį video apie įprastinį norvego darbo lauknešėlį:

https://www.youtube.com/watch?v=JlNmeVK_zLg

8. „Gerai, bet pirmiausia kavos!“

Neatsiejama daugelio norvegiškų įstaigų ar ofisų dalis – kavos aparatai. Laukiate eilėje, kol pataisys automobilį? Vaišinkitės kava. Užėjote susitvarkyti dokementų? Prašom, įsipilkite kavos. Lai kava liejasi laisvai! Namuose, tikras, save gerbiantis norvegas, turi turėti mažiausiai 2 kavos virimo aparatus: vieną paprastesnį su keičiamais vienkartiniais filtrais, o kitą modernesnį – su malamomis pupelėmis, gaminama pieno puta ir t.t.  Įdomu tai, kad jie neruošia kavos tik vienam puodeliui, kaip įprasta Lietuvoje. Paruošta kava čia supilstoma į kelių litrų talpos termosus ir visą dieną jie yra sėkmingai tuštinami.

Pasirodo, Norvegija yra antra šalis pasaulyje pagal kavos sunaudojimą (!), nusileidžianti tik Suomijai. Trečioje vietoje – Islandija, ketvirtoje – Danija, penkti olandai, na o šeštieji švedai.  Akivaizdu, skandinavai kavos suvartojime „ima“ viršų.

Nemokama kava paprastoje maisto prekių parduotuvėje

9. Gyvenimas be streso

Pabuvus kurį laiką šioje šalyje ir pradėjus tvarkyti vienokius ar kitokius reikalus, nesunku pastebėti, jog viskas juda ne taip greitai, kaip norėtųsi. Įprastinė darbo diena čia trunka 7,5 valandos, o darbo savaitė sudaro 37,5 val., tačiau rytinės, pietinės ir po pietinės kavos pertraukėlės – šventas reikalas. Jei norvegai kažko nesuspėjo atlikti šiandien, ne bėda – darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs. Jeigu kažkas kitas gali padaryti jų darbą – fantastika, tegul tai ir padaro! Svarbiausia, nesiplėšyti ir pasistengti, jog visada būtų „null stress“ (jokio streso).

Štai tokie, mano manymu, yra bene ryškiausi norvegiško gyvenimo bruožai, tačiau toli gražu ne visi. Tad netolimoje ateityje tikrai bus dar vienas šio sąrašo tęsinys.

Tik noriu dar kartą akcentuoti – kas tinka vienam gali visiškai netikti kitam. Norvegų, kaip ir lietuvių ar betkurios kitos šalies piliečių yra pačių įvairiausių. Labai nesinori jų visų absoliutinti ar klijuoti tam tikrų etikečių.

Nepaisant to – išimtys, dažniausiai, tik patvirtina taisyklę. 🙂

Kokie bruožai jums pasirodė netikėti ar labiausiai stebinantys?

Galbūt jūs taip pat žinote, kas būdinga norvegams? Kas dar yra verta paminėjimo?

Pasidalinkite savo žiniomis!

Su šilčiausiais linkėjimais,

Solveiga