Ne paslaptis, jog gyvename laikmetyje, kuomet rasti laiko “tik sau” tampa kone prabanga. Žinoma, kiekvienas tą “laiką sau” supranta vis kitaip, tačiau man, be dar keleto paprastų kitų dalykų, jis neatsiejamas nuo skaitymo ar bent jau lėto pasivaikščiojimo po knygyną. Tai – tarsi savotiška relaksacijos forma. Labiausiai mėgstu tą kvapą, kuris pasklinda verčiant, ką tik iš spaustuvės atvežtos knygos ar žurnalo, puslapius.
Apie tą tikrąjį dėmesį, laiką ir meilę sau iš esmės kalbama naujausioje J. Bitinaitės knygoje.
Vienu iš paskutinių apsilankymų knygyne metu, slampinėjau ten neturėdama jokių konkrečių norų. Galvojau, jei kas užkabins – tą ir nusipirksiu. Viena pirmųjų knygų patekusių mano akiratin buvo naujoji J. Bitinaitės “Pasaulis Tavo širdyje”. Pavarčiau ją, perskaičiau aprašymą, esantį nugarėlėje ir padėjau atgal. Nieko naujo, pamaniau, eidama link kitos knygų lentynos. Maždaug su tokia nuomone apėjau ir visą likusį knygyną. Šniukštinėdama įvairiausių knygų labirintuose, ėmiau jausti nepaaiškinamą norą sugrįžti prie pirmosios knygos ir duoti jai “antrą šansą”. Galiausiai, po neilgų derybų su savimi, nuspredžiau ją nusipirkti. Kažkaip instinktyviai.
Dar įsigijau Ch. Bukowski knygą “Paštas”. Tik čia išsidūriau juodai. 🙂
Dar studijuodama išgirdau, jog tai neblogas rašytojas. Pamaniau, jog dabar turbūt pats metas jį paskaityti. Kadangi “Paštas” buvo įpakuotas į plėvelę – negalėjau jos pavartyti ir vogčiomis paskaitinėti keletos puslapių. Bet, kad jau anuomet taip buvo išgirta jo kūryba, pagalvojau, neprašausiu įsigydama. Nusipirkau. Gal tik po gerų dviejų savaičių pagaliau atradau laiko šiai knygai. Skaitau vieną lapą, antrą, penktą. Ir jaučiu, kad kuo toliau – tuo labiau mane ima lankyti kažkas panašaus į dejavu. Rodos, visą tai jau kažkur girdėjau. Gal koks filmas buvo pastatytas su panašia istorija? Gal kas pasakojo? Bet taip ryškiai visų detalių juk negalėjo niekas atpasakoti ar bent jau jos negalėjo taip aiškiai išlikti mano atmintyje. Žodžiu, verčiant maždaug 20 puslapį, kur buvus – kur nebuvus, toji mano atmintis paklydėlė sugrįžo. Pasirodo šią knygą buvau pasiskolinusi iš universiteto bibliotekos. Tik jos viršelis tada buvo kitoks. Ką gi, užmarštis irgi turi savo kainą – 12.99 eurų, jei kam įdomu.
Bet.. grįžkim prie to apie ką, iš tiesų, noriu parašyti šį kartą.
J. Bitinaitės knyga “Pasaulis Tavo širdyje”, mano nuomone, subalansuota moterims, bet puikiausiai tinka ir vyrams. Tai, iš esmės, yra apie žmogaus sąmoningumą. Apie sprendimų priėmimus ir kaip to nebijoti. Apie tai, kaip nebijoti klysti, kaip surasti jėgų rizikuoti, išdrįsti atrasti kitokį kelią, kitokį save. Tai nėra vien tik banalių motyvuojančių frazių rinkinys, kas akimirksniu išryškėja tokio žanro knygose. Autorė visas skambias frazes yra “perleidusi” per save ir tai galima pajausti. Ji nebijo atskleisti to, kad nieko stebuklingo ar nežinomo šioje knygoje neperskaitysite. Esu tikra – tai, kuo dalinasi J. Bitinaitė – žino visi. Tačiau, kaip sako ji pati: vieni žino, o kiti žino ir tai aktyviai praktikuoja. Štai toks paprastas skirtumas. Paprastas, bet esminis. Vieni žmonės apie laimę skaito, o kiti ją iš tikro jaučia. Ne veltui sakoma, jeigu nori būti laimingas – būk. Tiesiog taip, čia ir dabar.
Laimingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuriam visko gana.
Autorė akcentuoja minčių, kūno ir jausmų harmonijos svarbą. Sveikame kūne – sveika siela. Ne naujiena, tiesa? Tačiau, kaip iš tiesų visą tai pasiekti, pasiruošti ir pagaliau pradėti praktikuoti? J. Bitinaitė pripažįsta, kad visi pokyčiai tikrai nėra sunkiai pasiekiami. Viskas, ko reikia – šiek tiek žinių ir valios. Tik tiek ne daug, jog kasdien būtume geriausia savo paties versija.
Kai rodome pirštu į kitą žmogų, kur link nukreipti kiti mūsų pirštai? Į save…
Tiesa, skaitant šią knygą, kartais pasirodydavo, jog skaitau garsiąją “The Secret”. Autorė taip pat kalba apie Dėkingumo, Traukos, Gausos ir kitus Visatos dėsnius. Mintys materializuojasi. Svajonės pildosi. Tie, kas lyg šiol dar nėra skaitęs “The Secret” sužinos daug naujų ir įdomių dalykų. Na, o tas kas jau skaitė – turės puikią progą dar kartą viską prisiminti ir galbūt į visą tai pažvelgti kitomis akimis.
Bet kuriuo atveju, tikrai rekomenduoju paskaityti šią knygą. Tai itin tinkamas variantas lengviems, neįpareigojantiems ir neapkraunantiems, tačiau nuoširdžiai įkvėpiantiems skaitiniams.
Su šilčiausiais linkėjimais,
Solveiga
Nėra komentarų