Ne dieviškas Kirkės gyvenimas

M. Miller ,,Kirkė” – viena netikėčiausių knygų, kurią teko skaityti. Ne tiek dėl pačios knygos, ji beje puiki, kiek dėl manęs pačios. Mat niekada nebuvau didelė fantastikos ar mitologijos, gerbėja. Man itin sunku įsivaizduoti nerealių galių turinčius šešiagalvius siaubūnus ar realiai egzistuojantį pusiau žmogų – pusiau jautį, gyvenantį, rodos, visiškai įprastą gyvenimą…



Galbūt tai atėjo iš vaikystės, nes dar būdama maža, mieliau rinkausi realesnius nei fantastikos kupinus pasakojimus. Tiesa, prisimenu, jog turėjau ir tokią nedidelę knygelę, berods rudu ar gelsvu viršeliu, pavadinimu: ,,Kai milžinai gyveno”. Ar kažkaip labai panašiai. Dar pradinėse klasėse bandžiau ją įveikti, tačiau, kiek prisimenu sunkiai sekėsi man su ja susidraugauti. Vėliau, istorijos ir literatūros pamokose, mitologijos ir antikos dievų temos taip pat buvo liečiamos, bet panašu, kad net ir tada mano meilė senovės graikų dievams taip ir neužgimė. Todėl pati stebiuosi, kokių nepaaiškinamų impulsų vedama nusipirkau šią M. Miller knygą.

Vis dėl to, vos tik pradėjusi skaityti pirmuosius lapus, iškart supratau, kad čia bus kažkas įdomaus. Knygą įveikiau vos per kelis prisėdimus, o užvertusi paskutinį puslapį, kitą dieną mintimis vis dar sugįždavau prie Kirkės istorijos. 

Tad apie ką ši knyga?

Jei glaustai – tai pasakojimas apie Kirkės, Saulės dievo Helijo ir okeanidės Perseidės dukros gyvenimą tarp kitų galingųjų titanų. Pasirodo, dievų gyvenimas ne visada būna vien tik šviesus ir lengvas it pienės pūkas.

Augdama Kirkė vis dažniau ėmė pastebėti, kad jai darosi sunku pritapti prie savo giminaičių, o meilės ir dėmesio iš tėvų ji gauna žymiai mažiau nei jos sesuo ar broliai. Taip, ji buvo kitokia. Vis dėl to, prabėgus ne vieneriems metams, jaunoji nimfa pagaliau suvoks, jog visi jos patirti skaudūs išgyvenimai ir užgauliojimai suteiks jai tiek stiprybės, kiek greičiausiai niekada neturėjo joks kitas galingasis titanas.

Nors knygoje pasakojama apie dievų intrigas, dažniausiai vedamas netramdomo keršto, šalia viso to išryškėja ir kelios kitos itin svarbios – išdavystės, meilės, moteriškumo ir motinystės linijos.

Vidinė stiprybė

Kirkės legenda tik dar kartą patvirtina visiems žinomą faktą, jog nesvarbu, kokia mama bebūtų – nežemiškų galių turinti deivė, paprasta mirtingoji ar su keturiomis kojomis – kiekviena jų dėl savo vaiko yra pasiryžusi padaryti viską ir dar daugiau. Šokti baisiausiam slibinui į nasrus ar paremti patį dangų – tik lašas jūroje, palyginti su tuo, ką yra pasiryžusi išgyventi kiekviena mama. Vis dėl to, kiekviena jų susiduria su vienu sunkiausių joms gyvenimo momentu – paleidimu.

Sudėjus į vaiką, viską, ką tik turėjai brangiausio, atiduoti jį pasauliui. Atiduoti gyvenimui ir visiems jo laukiantiems išbandymams.

Šis pasakojimas taip pat moko apie stiprybę išlikti savimi bei tvirtą valią išsaugojant svarbiausias savo vertybes – net jeigu ir visas pasaulis yra nusistatęs prieš tave. Išdrįsti priimti tai, kad kartais net ir tie iš kurių kūno ir kraujo esi sukurtas, nebūtinai yra geriausia, kas galėjo tau nutikti. Jie nebūtinai tave mylės ir nebūtinai sieks tau tik gero. Priešingai, patys artimiausi žmonės gali uždaryti visas duris tau prieš nosį ir sudeginti visus, kadaise jus jungusius tiltus.

Paradoksalu, tačiau kartais tai gali pasirodyti esant geriausia, ką jie vis dėl to galėjo padaryti dėl tavęs. 

Tarp eilučių

Nors knygos siužetas fantastinis, tačiau tarp jo eilučių daugelis nesunkiai gali rasti ir dalį savęs. Kai apsvaiginti beprotiškos meilės, iš mylimųjų padarome didvyrius, tobulumo įsikūnijimus, garbinamus stabus, kurie vėliau pasirodo esantys didžiausi apsimetėliai ir vietoje lauktos pagarbos ar padėkos sulaukiama tik skaudi išdavystė. Kai slegianti vienatvė galiausiai atskleidžia užsislėpusias galimybes apie kurias patys nežinojome esant.



Kirkė ganėtinai greitai suprato, kad laimė slypi ne aukso rūmuose ir ne dieviškose galiose.

-Ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?, – svarstė ji.

Ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

Kirke, M.Miller

Man ši knyga atsleidė visiškai naują, netikėtą požiūrį į mitologiją. Manau, autorė atliko puikius namų darbus, analizuodama senovės graikų dievų genealogiją bei visas jų magiškas galias. Visa tai pateikta ne sausai, kaip mokyklos suole kadais. Priešingai, žadinant smalsumą ir gerokai praplečiant vaizduotę. Ši knyga tarsi kelionė – ne tik per senovės istoriją, bet ir jausmus. Moterims ją rekomenduočiau ypač.

Su šilčiausiais linkėjimais,

Solveiga