Su švente, Norvegija! Gratulerer med dagen, Norge!

gratulerer med dagen

Hipp hipp hurra

Kad šiandien yra gegužės 17 – osios rytas sužinau, o tiksliau – išgirstu, dar besivartydama lovoje. Kiekvienais metais (šią dieną) mane (ir greičiausiai daugelį kitų imigrantų) pažadina automobilių signalai ir vaikų lūpose skambantys šūksniai: ,,Hipp Hipp – Hurra! Hipp hipp – hurra!” Šventinės norvegų eisenos, lydimos įvairių orkestrų gaudesiu, su tam tikromis pertraukomis, prasideda jau 7 – 8 ryto, o baigiasi tik vidurnaktį. Taip, šiandien – Norvegijos gimtadienis. Bet apie viską nuo pradžių.

Istorija

Galvodama apie Norvegijos praeitį susimąsčiau, jog apie šios šalies istoriją, nelabai ką ir težinau. Galbūt klystu, tačiau man atrodo, kad istorijos pamokose didelio dėmesio nei Norvegijai, nei apskritai Skandinavijai nebuvo skiriama. Kažkurioje klasėje lyg ir buvo paliesti vikingų laikai, o daugiau? Nieko nepamenu arba iš tikro nelabai ir yra ką prisiminti…

Taigi, turbūt viena svarbiausių datų šios šalies istorijoje – 1814 m. gegužės 17 d., kuomet Norvegija pasirašė savo Konstituciją ir paskelbė nepriklausomybę (Grunnlovsdag). Tiesa, oficialiai šalis tapo laisva tik 1905 m., tačiau Konstitucijos diena, nepaisant įvairių draudimų ir išimčių, vis tiek buvo švenčiama nuo pat jos paskelbimo.

Didžiausias dėmesys vaikams

Bene pagrindinis šios šventės akcentas – paradai, kuriuose žygiuoja įvairaus amžiaus vaikai, o ne kareiviai, kaip kad būna įprastai. Tai labai svarbus momentas suteikiantis šventei lengvumo bei laisvumo jausmą. Ši vaikų eisena turi netgi specialų pavadinimą – barnetog – vaikų traukinys.

Screen Shot 2022-05-16 at 20.29.11

Foto: Scandinavian traveler

Gegužės 17 eisena Osle

Gegužės 17 eisena Osle. Foto: Fredrik Varfjell

 

Žinoma, didžiuosiuose šalies miestuose, tokie paradai būna gausiausi.

Nacionalinis transliuotojas (NRK) skelbia, jog šiais metais paradui Osle užsiregistravo rekordinis ,,žygiuotojų” skaičius. Net 130 mokyklų su maždaug 60 tūkstančių moksleivių tradiciškai eis Karl Johan gatve iki pat Slotett (Karališkųjų rūmų), kurių balkone visiems susirinkusiems mojuos karališkoji šeima.

Screen Shot 2022-05-16 at 19.57.28

 

Didelė šventė mažose detalėse

Likus kelioms savaitėms iki gegužės 17 d. parduotuvėse jau pradeda dominuoti įvairios dekoro detalės su norvegiška atributika. Šventės dieną nelieka nei vienų namų, kurių kieme neplazdėtų Norvegijos vėliava. Nuo pat anktyvo ryto nacionalinė televizija pradeda teletiltais keliauti po visą šalį transliuodami, kaip Norvegijos miestai ir miesteliai mini šią dieną. Vidurdienį rodoma karališkoji šeima, konceratai, sakomos sveikinimo kalbos.

Namuose patiesiamos gražiausios staltiesės, į vazas merkiamos gėlės, ištraukiami proginiai servizai.

Iki atsikraustant į Norvegiją niekad nebuvau mačiusi, kad žmonės taip stipriai mylėtų savo šalį ir taip iškilmingai švęstų jos gimimo dieną. Įdomu tai, kad šią dieną beveik visi žmonės pasipuošia tradiciniais, tautiniais kostiumais vadinamais – bunad. Net ir patys mažiausieji. Na, o ta mažuma, kuri dėl tam tikrų priežasčių nedėvi bunad’o, pasidabina kutais proginiais drabužiais: vyrai vilki kostiumais, moterys – puošniomis sukniomis.

Screen Shot 2022-05-16 at 20.23.26

Foto: iStockphoto

Šventiniai valgiai

Kalbant apie maistą… Na, čia norvegai lieka norvegais. Anksčiau esu rašiusi apie tradicinius jų valgius (,,Ką valgo novergai?”), tad šį sykį neišsiplėsiu. Šventiniai pusryčiai susideda iš įprastų pusryčiams dalykų: bandelių, kiaušinių, šoninės, rūkytos lašišos, pålegg bei sūrio, bet užtai prie labai dailiai dekoruoto stalo. Tačiau ar žinote, koks yra šią didingą progą simbuolizuojantis šventinis patiekalas? Atsakymas labai paprastas: hotdogai! Na ir žinoma nesuskaičiuojamos porcijos ledų.

Screen Shot 2022-05-16 at 20.32.28

Foto: kiwi.no



Štai šioje vietoje aiškiai pasimato vienas iš mūsų kultūrų skirtumų. Man, kaip lietuvei, įprasta, jog švenčių metu valgome kažką subtilesnio, ypatingesnio arba tiesiog tai, ko kasdien paprastai nevalgome. Vis dėl to, racijos tuose hotdoguose yra. Juk mažai kas šventinę dieną nori stovėti prie puodų, tiesa? Tad grilius su dešrelėmis puikiausias pasirinkimas: patogu, praktiška ir greita. 

Russ

Neatsiejama gegužės 17 d. dalis – russ, tačiau kaip tiksliai juos įvardyti, tiesą pasakius, net ir nežinau. Russ yra paskutiniųjų klasių moksleiviai, pavasario pradžioje pradedantys dėvėti raudonus, mėlynus, juodus arba žalius kombinezonus, priklausomai nuo to, kokią studijų kryptį ketina rinktis ateityje.

Screen Shot 2022-05-17 at 01.44.09

Visą šį laikotarpį iki pat gegužės 17 d. abiturientai švelniai tariant ,,pasileidžia plaukus”. Moksleiviai daro pačias netikėčiausias, kvailiausias ir gėdingiausias užduotis. Klausant jų nuotykių ne vienam raitosi ausys. Patobulinę russebil autobusiukus, jaunimėlis šlaistosi ir linksminasi ištisas dienas bei naktis.

Apie jų nuotykius būtų galima parašyti atskirą straipsnį, o gal ir visą knygą.

Screen Shot 2022-05-16 at 23.17.35

Russebil

Diskutuotinas klausimas

Kasmet kyla daug diskusijų dėl kitų valstybių vėliavų gegužės 17 d. eisenose. Klausimas: ar galima jas neštis paraduose? Šiandien į tai daugelis vietinių žiūri liberaliai, sutikdami, kad šalia Norvegijos vėliavos, tikrai galima mojuoti ir kitos šalies vėliavėlėmis. Neva taip parodoma Norvegijos tolerancija kitoms tautoms, šios šalies įvairiapusiškumas bei draugiškumas šalyje gyvenantiems užsieniečiams. Vis dėl to, istorijoje yra buvę ir ne tokių tolerantiškų atvejų. Pavyzdžiui, 1983 metais neonacių grupuotė pagrasino susprogdinti Osle esančios Sagene mokyklos vaikų paradą. Anot jų, ši eisena buvo ,,per daug spalvota” (toje mokykloje buvo itin daug imigrantų vaikų). Neonacių išpuolis paskatino įvairius judėjimus bei protestus prieš rasizmą šalyje. Po šio įvykio pabrėžiama, jog gegužės 17 -oji – šventė skirta visiems: ,,17 mai til alle!”.

Dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, šiemet ir vėl (tradiciškai) pasigirdo dviprasmiškų kalbų dėl kitų tautų, o jei konkrečiai Ukrainos, vėliavų parade. Vieni sako, jog tai ne politinis renginys, todėl vertėtų susilaikyti nuo mojavimo Ukrainos vėliavomis (bent šią dieną). Tai Norvegijos šventė ir čia ne vieta demonstruoti savo pažiūras. Tuo tarpu kiti politikai (bei visuomenės veikėjai) teigia, jog būtina šalia Norvegijos turėti ir Ukrainos vėliavą, nes gegužės 17-oji yra apie laisvę, demokratiją, vienybę ir taiką, kas šiandien Ukrainai yra itin svarbu.

Screen Shot 2022-05-17 at 00.12.21

Foto: Klausiama ar gegužės 17-osios eisenoje būtų galima naudoti Ukrainos vėliavas? 



Nepaisant visų diskusijų, gegužės 17 – oji tikrai ne eilinė diena Norvegijoje.

Tai neįtikėtino mąsto, vieningumo ir meilės savo tėvynei šventė. Nesvarbu ar tai būtų šalies sostinė ar vos kelių gyventojų kaimelis kalnuose. Visur tą dieną skamba šventiniai šūksniai, sveikinimai ir dainos, visur plevena vėliavos, o žmonių akyse spindi nesuvaidintas pasididžiavimas savo tauta.

Ir vis dėl to, kasmet stebėdama šiuos paradus pasijuntu šiek tiek nejaukiai. Tarsi koks svetimkūnis. Tarsi būčiau atėjusi į draugo gimtadienį nekviesta. Žinau, kad niekas manęs neišvys, tačiau suprantu, jog greičiausiai neturėčiau čia būti. Ypač, kai visi gieda ,,Ja, vi elsker…”. Aš taip pat myliu Norvegiją. Na gerai, ne taip pat, tačiau myliu. Bet mano venose teka kitas kraujas. Ir taip bus visada. O tokiomis akimirkomis tai pasijunta stipriau nei bet kada. Tarsi takoskyra išryškėja tai, kas yra jie ir kas nesu aš.

Labai džiaugiuosi, jog pamažu ir Lietuvoje vis labiau, vis stipriau ir garsiau švenčiama valstybės atkūrimo diena. Norėtųsi, kad ir lietuviai taip laisvai ir užtikrintai žygiuotų per savo šventę, kaip ir norvegai. Kad draugiškai priimtų visus, norinčius tą dieną būti kartu, nesvarbu kokia būtų jų odos spalva, tikėjimas ar orientacija. Kad visi kaimynai, kaip čia, išėję į gatves vienas kitam šypsotųsi, sveikintų su švente ir linkėtų gražios dienos! Kad visur skambėtų juokas, dainos ir nerūpestingas vaikų krykštavimas.

Su švente, Norvegija ir visi Norvegijos lietuviai!



Su šilčiausiais linkėjimais

Solveiga

You might also like

Nėra komentarų

Rašyti komentarą