Kalėdų laikotarpis Norvegijoje, kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, yra ypatingas. Kiekvienos šeimos namuose, švenčių metu, nestinga tradicijų ir iki smulkmenų apgalvotų ritualų.
Užbėgant įvykiams už akių noriu akcentuoti, kad šiame tekste kalbu tik apie Norvegijoje vyraujančias Kalėdų tradicijų tendencijas. Tikrai ne visi norvegai vienodai švenčia Kalėdas, kaip ir ne visi lietuviai per Kūčias valgo tik silkę. Išimčių galime rasti visur. Tad kviečiu šį tekstą skaityti labiau bendro vaizdo susidarymui ir nepriimti visko, kaip absoliučios ir nenuginčijamos taisyklės.
Kalėdinės dekoracijos
Pirmas ir bene ryškiausias dalykas, kuris man įstrigo dar pačiais pirmaisiais metais atvykus į Norvegiją buvo tai, kad žmonės čia skiria itin daug dėmesio Kalėdų dekoracijoms. Puošiama čia kone viskas: tiek namų viduje, tiek ir išorėje: namų fasadai, garažai, tvoros, medžiai…. Galima pagalvoti, jog viena iš Kalėdų tradicijų Norvegijoje yra konkuruoti, kas labiau pasipuoš savo namus. Kaip tame kalėdiniame filme – ,,Milijonas šventinių lempučių’’. Beje, prieš kelis metus čia rašiau ir apie savo mėgstamus Kalėdinius filmus.
Kalbant apie asmeninę patirtį, Lietuvoje Kalėdų nešvenčiau jau tikrai daugiau nei penkis metus, tad tik iš artimųjų kalbų tenka išgirsti, kad ir gimtinėje žmonės jau vis daugiau ir gausiau ima puošti savo namus. Gal ne taip konkurencingai, kaip čia, bet dėl to visiems tik geriau.
Na, o sakyti, jog prekybos centrai Norvegijoje jau prieš Helloweeną pradeda puoštis, bei prekiauti Kalėdų dekoracijomis, greičiausiai, net neverta. Ar jums taip pat atrodo, kad šis procesas kasmet vyksta vis anksčiau ir anksčiau?
Julebord
Viena iš Kalėdų tradicijų Norvegijoje – Julebord, pažodžiui verčiant – Kalėdinis stalas. Tai yra šventinis kolegų susibūrimas dažniausiai rengiamas restorane, darbovietėje ar kitoje aplinkoje, kaip pavyzdžiui kruizinis keltas. Kiekviena įmonė, organizacija ar įstaiga pasirinkę datą lapkričio arba gruodžio mėnesį susirenka pašvęsti iš visos širdies, už visus metus. Vakarėlio metu dažniausiai valgomi tradiciniai Kalėdų patiekalai, serviruojami įvairūs užkandžiai ir žinoma gausiai vartojami alkoholiniai gėrimai.
Julaften
Bet grįžkime prie to, kas yra svarbiausia. Remiantis asmenine patirtimi, galiu teigti, jog Norvegijoje gruodžio 24-oji yra svarbesnė diena nei 25-oji. Kūčios (arba Kalėdinė vakarienė) norvegiškai vadinasi Julaften. Šiai vakarienei ruošiamasi ilgai ir ji laikoma ypatinga kiekvienai šeimai. Pamenu vaikystėje mes valgyti Kūčių sėsdavome gan vėlai, apie 19.00-20.00 valandą arba sužibus Šiaurinei žvaigždei ir valgydavome ilgai, iki pat vidurnakčio, nes grižus iš bažnyčios būdavo privalomas dar ir antras prisėdimas, o jeigu visai tiksliai – p r i s i ė d i m a s. 🙂
Norvegai, tuo tarpu, vakarieniauti pradeda apie 17:00 valandą, kuomet suskamba bažnyčių varpai, infomuodami apie vargų ir pasiruošimo pabaigą bei taip lauktų švenčių pradžią. Tačiau pati asmeniškai pažįstu šeimą, kuri švęsti ir valgyti pradeda gerokai anksčiau (apie 14:00 val.)
Šventiniai valgiai ir gėrimai
Turbūt nesuklysiu sakydama, kad maistas yra svarbiausia šios šventės dalis. Priešingai nei lietuviai, norvegai per Kūčias mėsą valgyti gali ir daro tai su dideliu pasigardžiavimu. Vienareikšmiškai populiariausias Kalėdų patiekalas yra Ribbe – riebi kiaulienos šoninė ar papilvė su traškia plutele bei Pinekjøtt – gerai pasūdyti ir džiovinti ėrienos šonkauliukai, paprastai patiekiami su virtomis bulvėmis ir trintomis ropėmis. Kartais kai kurios šeimos taip pat renkasi valgyti kalakutieną arba žvėrieną.
Beje, čia ne tik nebūna 12 patiekalų, bet ir žuvis, kurią norvegai labai dažnai valgo ištisus metus, būna retokai. O jei ir būna tai greičiausiai Lutefisk arba Juletorsk. Daugiau apie tai, ką valgo norvegai, galite paskaityti mano jau anksčiau rašytame tekste.
Turiu prisipažinti, kad man buvo keista, jog vietiniai prie šventinių patiekalų dažnai renkasi ne tik stiprų tradicinį alkoholinį gėrimą Akevitt, bet ir … alų. Taip, taip. Šiai progai yra sukurtas netgi specialus Kalėdinis alus. Kuo tas kalėdiškumas pasireiškia nežinau, bet jeigu šis alus turi tokį didelį pasisekimą šalyje, vadinasi, nėra toks jau ir blogas. Norvegijoje netgi rengiami kasmetiniai degustaciniai geriausio Kalėdinio alaus konkursai. Tik manęs kažkodėl neapleidžia mintis, jog čia tėra psichologiniai ir marketinginiai žaidimai, kuomet prie įprasto alaus pridėtas žodelis ‘’Jul’’ (Kalėdinis) jį savaime paverčia tarsi kitokio skonio. Galbūt aš klystu, o galbūt ir ne. 🙂
Žiemos laikotarpiu Norvegijoje taip pat yra įprasta gerti Julebrus bei Gløgg.
Desertas, kuris tradiciškai valgomas per Kūčias dažniausiai būna ryžių pudingas, ryžių kremas ar ryžių košė, pagardinta cinamonu, migdolais ar braškių uogiene.
Prikimšę pilvus riebia kiauliena ir alumi, norvegai nelaukia Kalėdų ryto. Kalėdų nykštukų atneštas dovanas išpakuoja Kūčių vakare.
Filmų žiūrėjimas ir kitos tradicijos
Gruodžio 24 – ios rytą tiek vaikams, tiek ir suaugusiems yra įprasta pradėti su pižamomis, filmų žiūrėjimu ir saldumynų, rastų kalėdinėse kojinėse (Julestrømpe), valgymu. Metai iš metų, Norvegijoje žiūrimas senas 1973 metų čekų filmas “Tre nøtter til Askepott” (“Trys riešutėliai Pelenei”), kurį 2021 metais naujai perleido ir patys norvegai. Šventinį rytą taip pat žiūrimi tokie animaciniai filmukai, kaip ”Snekker Andersen og Julenissen”, „Reisen til Julestjernen”, „Donald Duck” ar kiti Disney animaciniai filmukai.
Tarp kitko, visai neseniai pažiūrėjau naują norvegų kūrybos filmą ‘”Så var det Jul igjen”. Apie įprastas vienos šeimos Kalėdas, kurios pasirodo nebuvo jau tokios ir įprastos. Labai man jis patiko nors jame tikrai netrūksta ir banalių stereotipų. Nuoširdžiai rekomenduoju pažiūrėti šį filmą tiems, kas nori susipažinti su norvegišku gyvenimo būdu. Taip taikliai ir taip smulkmeniškai perteiktas norvegų požiūris į ilgametes tradicijas, šeimos vertybes bei tai, kas man itin artima – kultūrų skirtumus. Ne kartą linkčiojau galva ir juokiausi iš gyvenimiškų situacijų absurdiškumo.
Grįžtant prie kitų norvegiškoms Kalėdoms būdingų dalykų galima paminėti ir ėjimą į bažnyčią. Vieni žmonės lankosi Kalėdų mišiose (Julaften gudstjeneste), kiti į bažnyčią neina visai. Tačiau net ir tie, kurie nėra itin pamaldūs, stengiasi niekada nepamiršti aplankyti savo artimųjų kapų ir uždegti žvakelę.
Kai kurios šeimos vis dar laikosi senos tradicijos pavalgius šventinius pietus, susikibti rankomis ir dainuojant Kalėdines dainas šokti aplink eglutę. Ši diena yra labai svarbi mažiausiems šeimos nariams, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Ne retai visa šeima žaidžia kortomis, bingo ar kitais stalo žaidimais.
Svarbu prisiminti, jog visų pirmiausia šis laikas skirtas būvimui su pačiais artimiausiais šeimos nariais. Šiuo klausimu, neabejoju, mes tikrai esame panašūs.
Šilto šventinio laikotarpio ir magiškų akimirkų!
Linkėjimai,
Solveiga
Nėra komentarų