Pasirinkimas: laimė

Nuo 2013 metų, kovo 20 – oji yra laikoma tarptautine Laimės diena. Tai dar viena puiki proga palinkėti brangiems žmonėms pasirinkti gyventi su laime, nes, jos, greičiausiai, niekada nebus per daug. Tiesa, kai kuriems iš mūsų ji yra puikiai pažįstama ir sutinkama kone kasdien, tačiau kitiems nepavyksta jos prisijaukinti ir visą gyvenimą. Kas žino, kur slypi laimės paslaptis?

Tiesa yra ta, jog jokios paslapties nėra ir šį kartą nepasakysiu nieko naujo. Tiesiog pasistengsiu priminti tai, ką ir taip puikiai žinome, tik per nuolatinį skubėjimą gyventi, greičiausiai, primiršome.

Kuo laimingi žmonės skiriasi nuo likusių?

Laimingi žmonės, priešingai nei kiti, puikiai supranta, jog savo realybę jie kuria patys. Niekas kitas nėra atsakingas už jų gyvenimą. Dėl šios priežasties laimingi žmonės niekuomet neieško kaltų. Darbas, asmeniniai santykiai, laisvalaikis – tai yra jų pasirinkimas už kurį yra atsakingi tik jie patys. Jei nutinka kažkas, ko negalima pakeisti jie tiesiog priima tai nesiteisindami ir nekaltindami viso likusio pasaulio. Jeigu, vis dėl to, negalima pakeisti nepalankiai susiklosčiusios situacijos, visada galima pakeisti požiūrį į ją. 

pasirinkimas : laimė

Kita, laimingų žmonių, paslaptis galėtų būti pozityvus požiūris į gyvenimą. Labai lengva nukabinti nosį ir guostis aplinkiniams, jog viskas nesiseka, viliantis, jog galbūt dejonės kažką pakeis. Kodėl toje pačioje situacijoje žmonės reaguoja skirtingai? Vieni puola į depresiją, o kiti priima tai, kaip iššūkį. Susidūrę su problemomis, laimingi žmonės, dažniausiai iškart ima kurti planus, kaip tą problemą išgyvendinti.

Pavyzdžiui.

Kai aš pati susiduriu su kokia nors problema, visuomet stengiuosi ją pamatuoti. Ką tai reiškia? Į susidariusią situaciją stengiuosi pažiūrėti iš šalies, t.y. paklausiu savęs, kokią reikšmę mano gyvenime ši problema turės po savaitės, po mėnesio, po metų? Ar ji vis dar atrodys tokia pat didelė ir baisi? Jei pabandžius įsivaizduoti, ką po metų manysiu apie šią situaciją, man norisi juoktis, tuomet suprantu, jog ši bėda, iš tiesų, ne tokia jau ir didelė ir dėl jos tikrai neverta nerimauti.

Minčių galia

Ar kada susimąstėme, kodėl laimingi žmonės nuolat kalba apie teigiamų minčių svarbą?

Mintys mūsų galvoje yra tarsi sėklos žemėje – ką pasėsi, tas iš jų ir užaugs. Jeigu galvoje bus vien tik piktžolės, kaipgi ten galės sužydėti gražiausi gėlių žiedai? Dėl to, visų pirma, reikia išravėti visas tas įsišaknyjusias piktžoles, kad būtų galima susodinti naujus, gražius žiedus. Tik priešingai nei piktžolės, kurios sėjasi be jokios priežiūros – gėlės reikalauja nuolatinio rūpinimosi, laistymo, lapelių nuskabymo, žemės papurenimo ir kitų dalykų. Būtent taip yra ir su mūsų mintimis. Nuolat galvojant apie neigiamus dalykus nereikėtų tikėtis džiugių akimirkų. Blogos mintys gimsta viena po kitos be didelių pastangų, tačiau tam, kad gyvenime matytume daugiau pozityvumo reikia nuolatos dirbti su savo galva. Tiesa yra paprasta: su neigiamomis mintimis teigiamo gyvenimo nenugyvensi. 

Laikas sau

Kad ir kokio amžiaus bebūtų – laimingi žmonės visuomet suranda laiko sau. Visai nebūtina eiti į naujausią spektaklį, koncertą ar prabangų SPA, kas žinoma, visada yra naudinga. Tačiau kartais pats geriausias laikas sau tėra galimybė ramiai paklausyti mėgstamos muzikos, pažiūrėti mylimo serialo seriją, paskaityti kelis puslapius knygos ar žurnalo, pasivaikščioti mėgstamu taku ar dar geriau – pamedituoti bent 5 minutes per dieną. Laimingi žmonės niekada negaili laiko savo pomėgiams, todėl jų akys visada taip ypatingai ir spindi.

Atleidimas

Gyventi su akmeniu užantyje yra ganėtinai sunku ir tikriausiai labai jau nepatogu. Tad gal protingiausia būtų jį tiesiog išmesti? Išties, sunku suprasti, kodėl dalis žmonių savo pačių noru pasirenka visą gyvenimą su savimi nešiotis didžiules nuoskaudas, vietoje to, kad jas paliktų kažkur praeityje ir per gyvenimą  galėtų žengti žymiai lengvesniu žingsniu. Juk ne kartą teko girdėti, jog atleidimas – stipriųjų bruožas. Turbūt tai galėtų būti dar viena priežastimi, leidžiančia pasijausti laimingu žmogumi.

Pamenu, viena iš mano mokytojų nuolat sakydavo:  “Jei supykai – atsiprašyk.” Galvodavau, jog ji šneka vėjus. Kaip galima atsiprašyti kito, jei būtent jis mane supykdė? Kodėl aš turėčiau atsiprašyti? Tai jis pats tegul atsiprašo….. ir taip toliau… 🙂

Tačiau šiandien, praėjus ne mažam laiko tarpui, aš puikiai suprantu šios frazės prasmę.

Kartais, o ne retai ir labai dažnai – žengti žingsnį pirmam ir atsiprašyti yra be galo sunku ir tai reikalauja didelių pastangų. Tačiau koks nuostabus palengvėjimas ateina po to! Labai rekomenduoju tai išbandyti.

Jei vis dar nešiojiesi akmenį ar turi kokią nuoskaudą – paleisk ją.

Nusišypsok ir  pamiršk!

Dėkingumas

Kažkada perskaičiau frazę, kuri ir šiandien yra išlikusi mano galvoje. Tiksliai nepamenu, tačiau ji skambėjo maždaug taip:

“Ką turėtum šiandien, jei pabustum tik su tuo, už ką padėkojai vakar?

Pamenu, tuomet kūnu perbėgo bauginanti mintis, jog šiandien neturėčiau ničnieko.

Tada dar prisiminiau ir R. Byrne knygą “Paslaptis„, kurioje itin išaukštintas dėkingumo dėsnis. Turime pripažinti, jog visada yra už ką padėkoti Visatai, Dievui ar Likimui – visai nesvarbu kam, svarbu išreikšti padėką už tai, ką turi šiandien. Esu tikra, jog pradėjus galvoti už ką gali šindien padėkoti (nuo smulkiausių detalių iki didelių dalykų) laimės jausmas tikrai aplankys. Nes laimingi žmonės visada turi už ką padėkoti, tiesa?

Motyvuojanti aplinka

Taip jau nutinka, jog laimingi žmonės visuomet sukasi įkvepiančioje aplinkoje. Kartais juos supa motyvatoriai, o kartais jie patys yra puikiausi įkvėpėjai. Jeigu aplinkoje nėra tokių žmonių, ne bėda. Visuomet galima paklausyti ar pažiūrėti motyvuojančių interviu. Kur jų rasti? Na, Youtube turbūt lūžta nuo jų gausos. Dabar tai daryti yra, ko gero, paprasčiau nei kada nors anksčiau. Įrašų galima klausyti bet kada ir bet kur – važiuojant į darbą ar po jo, gaminant vakarienę, sportuojant, gulint paplūdimyje, vaikščiojant miške ar kur tik panorėjus.

Dar vienas labai svarbus dalykas. Radus gerą, motyvuojantį pokalbį ar video pasidalinti juo su savo artimaisiais ar tais, kam tai galėtų būti aktualu, nes pasidalinus džiaugsmu – jis padvigubėja. Sharing is caring!

Planavimas prieš lengvus nukrypimus

Visi puikiai žinome, jog kuo daugiau darai tuo daugiau ir padarai, o kai nedarai nieko tai nieko ir nesuspėji. Todėl galiu drąsiai sakyti, jog planavimas yra laimingųjų pusėje.

Pati esu iš tų žmonių, kurie mėgsta viską susiplanuoti, susirašyti ir apgalvoti visas galimas smulkmenas. Tačiau kartais visas šis laiko sustygavimas atima akimirkos žavumą. Dėl šios priežasties esu dėkinga savo antrąjai pusei, kuris priešingai nei aš mėgsta nukrypimus nuo plano bei atsitiktinumus.  Jis į gyvenimą žvelgia žymiai paprasčiau ir neretai traukia mane iš pačios susikurtų taisyklių ir įvairiausių rėmų. Reikia pripažinti, jog perdėtas planavimas, kaip ir perdėtas atsipalaidavimas neleis pasijausti iki galo laimingam, todėl labai svarbu rasti balansą tarp šių dviejų dalykų.

Judėjimas

Visi ilgaamžiai žmonės sutartinai sako, jog jų ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptis – judėjimas. Ankstyvi rytai ir aktyvus fizinis darbas visą gyvenimą būdavo ir yra jų varomoji jėga. Deja, šiandien daugelis net iki parduotuvės, kuri yra vos 5 minutės pėsčiomis važiuoja automobiliu, vietoj laiptų renkasi liftus, vietoj sunkesnio kelio – lengvesnį.

Tam, jog jaustumeis geriau tikrai nebūtina kasdien sporto salėje prakaituoti mažiausiai 2 valandas. Pusvalandis lengvo pasivaikščiojimo – pats puikiausias variantas. Tuo pačiu tai puiki galimybė pakvėpuoti grynu oru, prajudinti sustingusius kaulus ir žinoma, pravalyti mintis.

Žinoma, visi esame žmonės ir būna dienų, kuomet šypsotis norisi mažiausiai. Negatyvūs išgyvenimai ir liūdnos mintys yra neišvengiamos ir tai yra visiškai normalu. Viso to esmė, kaip su tokiomis mintimis mes susitvarkome: ar mes jas suvaldome, ar jos užvaldo mus. Tikrai nereikia kasdien vaikščioti išsišiepus iki ausų ir visur matyti tik drugelius ir vaivorykštes. Gali būti, jog tokiu atveju kas nors tikrai pasisiūlys tokį išsišiepėlį palydėti į psichiatrinę ligoninę. Visada būti perdėtai laimingu ir šypsotis, kad ir kas, mano nuomone, yra liguista. Tokie žmonės man dažnai atrodo nestabilios psichikos.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, visos emocijos yra reikalingos TIK labai svarbu neleisti negatyvioms jėgoms įsišaknyti ir užvaldyti mūsų minčių bei veiksmų. Svarbiausia, priimti realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų ir stengtis kiekvienoje situacijoje surasti bent vieną teigiamą dalyką – bent kažką, kas kilsteltų  mūsų neigiamą nusiteikimą aukščiau.

Pasiduoti liūdesiui yra lengviausia, bet mes juk nesirenkame lengviausių kelių, tiesa?

mano pasirinkimas – laimė

Su šilčiausiais linkėjimais,

Solveiga